2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

Skausmo spalvos

Ši nuotrauka iš ligoninės.. Neapsakomas skausmas širdyje, matyti savo vaiką taip kenčiantį. Norisi užsimerkti ir kad tas laikas kol tau pagerės, pralėktų kaip nespalvota akimirka.. Deja, tenka būti stiprioms abiems, išlaukti, iškentėti, tik kelios dienos ir vėl mum saulutė švies, nuspalvindama kasdienybę visomis vaivorykštės spalvomis..

Pernai, 2009 m. pavasarį pradėjom lankyti baseiną, tu taip tuo džiaugeisi, kaip žuvytei tau vanduo palaima suteikia. Vandens tau iki kaklo buvo, o tu pati be baimės viena vaikščiojai dugnu, atsisėsdavai, panerdavai ir vėl visa laiminga atsistodavai. Pernerdavai visa baseiną.

Tačiau neilgai mums teko šituo mėgautis. Vieną dieną pradėjai vemti. Galvojau gal šiaip kuo apsinuodijai, gi niekur daugiau su niekuo nebendravom, tik baseine su kitais vaikais, tai net nepagalvojau kad gali būtų koks virusas. 3 dienas nieko nevalgei ir vėmei.. Gulėjom ligoninėj, kur nustatė tau Noro virusą. Ten irgi medikai su “požiūriu”, kai 6 val. ryto pasakiau sesutei, kad vemi žaliom gleivėm, tai gydytoja pasirodė tik tarp 9 ir 10 valandos. Kai išminkė tau pilvuką ir prie jos apsivėmei, tada jau ir gydytoja pradėjo keletą kartų per dieną ateiti, pamatė kad ne mama išsigalvoja, kad tikrai vaikui blogai. Ot požiūris, aš tikrai ne iš tų kur be reikalo į ligoninę vaiką vežčiau, kur galima dar daugiau visokio „gėrio“ pasigauti. Nors ir gydytojus galima suprasti. Kartu palatoje buvo mergaitė, kuri nė karto per 2 ar 3 dienas nei vėmė nei viduriavo, taip ir nesupratau ko ja ten atvežė. O tokių irgi ne vienas ir ne du.

Tėtis nusprendė padaryti baseino vandens mėginio tyrimus. Ir ką, rado visą krūvą bakterijų: žarninių lazdelių, pseudomoną, stafilokoką.. O darželio direktorė džiaugėsi, kad nieko nepila į baseiną, kad koks švarus ir geras vanduo mažyliams. Deja deja, pati net neįtarė kiek ir kokių augintinių turi.. Laborantė sakė, kad ačiū Die salmoneliozės neaptiko.. Neskaitant visų bėdų su žarnynų dar ir akytės abi užpūliavo, tik antri antibiotikai padėjo. Ant kojytės buvo neaiškios kilmės bėrimas jau kokie puse metų, o po baseino paūmėjo, pradėjo šlapiuoti, vėlgi, net dveji antibiotikai nepadėjo. Kol profesorė alergologė išrašė labai stiprių antibiotikų su hormonais :( Ir nieko man nepasakė kas čia do vaistai.. Bet kojytė išgijo, žarnynas ir akytės susitvarkė, bet baseino teko atsisakyti.

Dėl noro viruso aš nekaltinu baseino, nuo vaikų pasigavom, arba nuo ne sanitarinių sąlygų persirengimo kambaryje, kur vieni vaikai sedi plikais užpakaliukais, o kiti deda maistą.
Man tai net nemalonu kur prisiliesti buvo. Paviršiai mediniai persirengimo kambariuose, suprakaitave, pelėsio tvaikas, niekas nepritaikyta valymui ir dezinfekavimui kas turetu buti atlikta 2 kartus per dieną. Ant grindu dirbtinį žolė, kaip tokią švariai išvalyti? Dušo kabinose visada ant grindų stovi vanduo..Vėdinimas: tokio išvis nėra, apart to, kad laiko atidarytą langą. Bereikalo užsimerkiau i tai ką mačiau pasiteisindama, kad tiek vaikų eina – ir mum nieko nenutiks..

2010 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

Receptinė

Turėjau didelį iššukį - padaryti receptinę su temų skyriukais. Rezultatas jūsų teismui.




















2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Unwell..


Pamenu ta diena, kai nesupratau iki galo skrebuku esmės.. Man atrodė kam tiek papildomai dėti pastangų, kad tiesiog apipavidalinti gražiai nuotrauką?..
Dabar taip neatrodo:) Visų pirma, skrebukai man tapo šeimos istorijos dalimi. Supratau, kad tikrai yra nuotraukų, prie kurių neįrašius jokios istorijos, jos tiesiog lieka gražiomis nuotraukom. Bet.. Jei pridėjus kelis sakinius, kelias detales - viskas tampa daug aiškiau. Tampa tam tikru dienoraščiu. Labai tikiuosi, kad mano atžalos tai supras, kad bus laimingos turėdamos bent kelis skrebukų albumus.

Mintis sukurti šį skrebuką kilo paskelbus Irmos konkursą . Daina, kurios ištrauką panaudojau skrebuky visada asocijavosi tik su vienu žmogumi. Nors jis ir kiekvieną dieną šalia, turiu daug ka jam pasakyti ir tik į ausį :) Tik jis ir aš supras šias asocijacijas..